Šiuolaikinis menas vis labiau tolsta nuo tradicinio supratimo, kad kūrinys yra baigtinis objektas, skirtas žiūrėti, vertinti ar kolekcionuoti. Šiandien menas tampa procesu, tyrimu, savotiška laboratorija, kurioje žmogaus tapatybė, kūnas ir vidinis pasaulis yra ne vaizduojami, o analizuojami. Kūrinys nebėra galutinis taškas – tai atvira struktūra, kurioje žiūrovas kviečiamas ne stebėti, o dalyvauti, ne priimti, o klausti.