TEN, KUR TRAUKINYS NIEKAD NEVĖLAVO

Tai kolekcija apie judėjimą – net kai stovėjome vietoje.
Apie vietas, kurios neturėjo vardų, bet turėjo jausmą.
Apie bėgius, kuriais kažkada skubėjome namo – išsinešdami daugiau nei lagaminus: žodžius, kurie nespėjo būti ištarti, juoką, kuris dar skambėjo vagone, ašaras, kurios niekad nebuvo svetimos.

Šie darbai – tylūs. Bet jie mena garsiai.
Juose nėra veidų, bet yra visos mūsų emocinės grimasos.

Tai apie išvykimus, kurie nepabaigti.
Apie grįžimus, kurie nutiko tik viduje.

Čia metalo linijos jungia ne stotis – o žmones.