Vandens atmintis: Gocento peizažų gyvastis
V.A. Gocentas "Lėktuvai virš Klaipėdos" 1986 m., Vilnius. Drobė, aliejus, 70x50 cm.
„Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai“ - taip pavadinta Vytauto A. Gocento tapybos paroda, eksponuojama Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje ir veiksianti iki birželio 30 dienos. Šis pavadinimas tiksliai įvardija tai, kas čia atsiveria: ne kraštovaizdžio atkartojimas, o jo meninė sandara - spalvos, šviesos, vandens ir žemės santykiai, iš kurių Gocentas kuria savitą, intensyvų tapybos pasaulį. „Etiudai“ ir „peizažai“ čia nėra žanrinės etiketės - tai du skirtingi žvilgsnio režimai: greitas, vietoje pagautas motyvas ir ilgesnis, gilesnis krašto matymas, kuriame svarbiausia tampa ne detalė, o visuma.
Nuo pirmųjų darbų aišku, kad Gocentas nėra tapytojas, kuriam peizažas tėra patogi tema. Jam tai - pagrindinė kūrybos teritorija, kurioje jis sprendžia spalvos, šviesos, erdvės ir laiko klausimus. Jo drobėse nėra noro tiksliai atkartoti matomą vaizdą; priešingai - jis ardo paviršių, sluoksniuoja dažą, tirpdo kontūrus, kad ištrauktų tai, kas slypi giliau. Spalva čia yra konstrukcija, o ne dekoras. Ji formuoja erdvę, diktuoja ritmą, kuria įtampą. Melsvi, pilkšvi, žalsvi tonai persmelkia dangų, vandenį ir žemę taip, lyg visas kraštas būtų prisigėręs drėgmės. Šviesūs proveržiai atsiranda ne kaip puošmena, o kaip kryptis, išryškinanti potėpio energiją.
V.A. Gocentas "Nemuno gatvė ties 18 numeriu" 2022 m., Smalininkai. Drobė, aliejus, 40x50 cm.
Dėkui, gerbiama Birute Skaisgiriene.
Atrodo, kad paroda domina, atveria Klaipėdos krašto tarybiškumą.